Užpildo manifestas
Šiandien tampa vis labiau akivaizdu, kad meno istorijos pagrindinė funkcija yra apginti turtingųjų muziejų stambiąsias kolekcijas bei asmenis, kurie patirtų didelius nuostolius, jei sistema sugriūtų. Meno istorija kuriama remiantis žvaigždžių gaminimo industrija, bet reikia sukurti atitinkamą terpę, kurioje ir atsiskleidžia labai funkcionali kainos-vertės sistema. Labai svarbi sistemos dalimi šiandien tampa nuolatinė užpildo, taip reikalingo žvaigždės aplinkai suformuoti, produkcija. Kas yra tas užpildas ir kodėl Rytų Europa yra pagrindinis jo tiekėjas?
Dar visai neseniai už geležinės uždangos kiekvienas informacijos trupinys apie vakarietiškus kultūrinius judėjimus (žinoma labiausiai dominuojančius: roko ir pop muzika, abstraktus ekspresionizmas, pop ir minimalistinis menas...) buvo traktuojamas kaip begalinės laisvės apraiškos. Netgi formalistinis abstrakčios tapybos kūrinys buvo radikalus sovietinėje visuomenėje. Taigi, po sistemos žlugimo visi progresyvieji menininkai plūstelėjo į vakarus, kur netruko įsitikinti, kokie naivūs ir primityvūs jie stojo prieš vakarietišką teorinį žongliravimą. Vos keli laimingieji daugiausia maskviečiai sugebėjo sėkmingai pritaikyti sovietinį stilių prie vakarietiškų stereotipų ir padaryti stulbinančias karjeras. Iš kitos pusės, nacionalinės besiformuojančių valstybių sistemos buvo konstruojamos pagal provakarietiškus standartus, atsižvelgiant ne į susiklosčiusias istorines sąlygas, bet į naujosios ideologijos reikalavimus. Tarptautiniai fondai puikiai dirbo savo darbą, ruošdami naują, gerai organizuotą sistemą, kurios tikslas aprūpinti vakarietišką rinką užpildu, tinkančiu šiuolaikinės parodos užpildymui.
Kas yra užpildas?
Užpildas tai ideali terpė iš anksto numatytoms žvaigždėms sužibėti
Užpildas visuomet didžiuojas žvaigždžių kaimynyste.
Užpildas privalo būti kokybiškas, tiksliai atliktas, neišsišokantis.
Užpildas niekuomet neteigia savęs jis teigia kuratorių ir žvaigždes.
Užpildas visa tai suriša į viena.
Sunaikinkime užpildą, ir žvaigždės pabirs ant dulkėtų grindų kaip parūdiję skardelės!
AR TU IŠ TIESŲ NORI TAPTI UŽPILDU?
[Redas Diržys,
2004]
Manifesto on Filling
Its now becoming more and more evident that
art history has only one mission to defend some big collections of rich museums
and personas thatll loose their treasures if the system failed. The entire
industry of star making was created to organize a strictly functional
price-value system. A very important part of the system is the strategy of
showing a few stars in a context of well prepared and proportionally weighed
filling. What is the concept of filling and how it happen that Eastern
European countries contributed the vast majority of that?
First of all, behind the Iron Curtain every
scrap of information about Western movements (in the mainstream of course:
rock, pop music, abstract expressionism, pop and minimal art) were treated like
a kind of ultimate freedom. Even the formal abstract picture was a radical
gesture in the Soviet society. So after the collapse of the system all the
vanguard artists and activists flooded to the West and they soon realized how
obsolete and naïve they are in the context of the western theoretical
jugglery. Only few lucky souls from the communist camp succeed in building
careers, because of the clever strategy of applying a Soviet style according to
Western stereotypes filling already existing folders. Another step was
reorganization of the national systems into pro-Western one, with the help of
ideology instead of historical survey. A great job was done with the help of
networks of international foundations. They really created well-organized
system, provided good taste, politically correct and undistinguished products,
perfect for filling any big show.
The filling is a perfect setting for
predetermined stars to be shown in.
The filling is very proud to stooge around the
stars.
The filling should be perfect, qualitative and
inconspicuous.
The filling never represents itself it
represents curators and the stars.
The filling holds them together.
DO YOU REALLY WANT TO BECOME
FILLING?
[Redas Diržys, 2004]